Klausimai/atsakymai

Titulinis Klausimai/atsakymai
Turite klausimų? Neradote atsakymo į juos žemiau?
Užduokite savo klausimą

Ar gali pakenkti uodų įkandimai ?

Reakcija į uodo įkandimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Jeigu įkandimo vieta paraudo, šiek tiek niežti, ji patinusi, tai normali reakcija. Patinimas būna įvairaus dydžio, jis praeina dažniausiai per vieną ar tris paras. Įkandimo vietą patariama tepti įvairiais tepaliukais ar kremais po įkandimo, o jeigu pasireiškia stipresnė alerginė reakcija, gali tekti pavartoti ir antialerginių vaistų. Taip pat yra žmonių, kurie yra alergiški uodams. Tad tokiems žmonėms reikėtų susirūpinti, kai įkandus uodui, atsiranda paraudimas, kurio skersmuo didesnis nei 10 cm, jeigu atsiranda bendras silpnumas, sukasi galva, reikia tokiu atveju kreiptis į gydytoją. Ūmi alerginė reakcija pasireiškia paprastai per pusvalandį  - atsiranda kūno drebėjimas, pila prakaitas, sutrinka kvėpavimas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda dusulys. Tokiu atveju reikėtų kviesti greitąją pagalbą, kad žmogus neprarastų sąmonės. Tad uodų įkandimai yra pavojingesni tiems žmonėms, kurie yra jiems alergiški. 

Vaistininkė Živilė B. 

Ar esate matę širšės veidą?

Tikimės, kad ir nepamatysite, nebent per padidinimo stiklą moksliniais tikslais, nes širšės yra vienos iš pavojingiausių geliančių vabzdžių. Širšės paprastai sugelia žmones, kai pajudinamas jų lizdas. Kai kurių širšių rūšių atstovės lizdus daro žemėje, urveliuose, tad jas galima netyčia sutrikdyti ravint ar kasant. Kitų rūšių širšės lizdus daro medžių uoksuose, inkiluose, palėpėse ar pastatų plyšiuose. Didžiausia tikimybė būti užpultam – vasaros pabaigoje, kai karšta, o lizdai – jau dideli.  Jeigu netyčia lizdą sujudinote ir širšės jus užpuolė, nusisukite nuo lizdo, kepure, marškinių apykakle ar rankomis pridenkite veidą. Gamtoje pastebėjus širšių ar vapsvų lizdą, nedarykite staigių judesių, nes jie gąsdina ir erzina šiuos vabzdžius. 

Vaistininkė Jūratė Š. 

Kodėl negalima tampyti bitės už ūsų?

Bičių, vapsvų ar širšių įgėlimas gali būti mirtinas, todėl geriau jų neerzinti ir išvengti nereikalingų problemų. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį. Norint sumažinti organizmo reakcijos stiprumą į nuodus, būtina kuo skubiau pašalinti geluonį. Ištraukti geluoniui naudokite peilį, mokėjimo (ar kitokią) kortelę, plastiko plokštelę ir pan. Šias priemones reikia stipriai prispausti prie odos, šalia įstrigusio geluonies. Stipriai spausdami, gremžkite odos paviršių kartu su geluonimi. Įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu. Didžiausią pavojų sukelia alerginės reakcijos, kurios išsivysto nuo vieno ar keleto bičių įgėlimo ir gali baigtis mirtimi. Atminkite, kad bitės piktesnės būna per kaitrą ar lietingą orą.

Vaistininkė Jūratė Š. 

Kaip pasakyti uodui NE?

Paprasčiausia priemonė yra naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias medžiagas. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros - aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo repelento rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui. Efektyviausi repelentai yra tie, kurių sudėtyje yra DEET (n,n-diethyl-meta-toluamidas). Vykdami į gamtą, nenaudokite kvepalų, kvapnių muilų, kremų ir tonikų, nesipuoškite blizgančiais papuošalais ir venkite ryškiaspalvių gėlėtų ir tamsių rūbų – šviesūs vienspalviai rūbai vabzdžiams yra ne tokie patrauklūs. 

Vaistininkė Jūratė Š. 

Kodėl nereikia žiūrėti gyvatei į akis?

Atšilus orams į vaistines, ligonines dažnai kreipiasi žmonės, kuriems įkirto gyvatė. Lietuvoje gyvena vienintelė nuodingųjų gyvačių rūšis - paprastoji angis. Tačiau ir ji nėra labai pavojinga. Be priežasties gyvatė dažniausiai nepuola. Ji žmogui paprastai kerta gindamasi. Pastebėjus gyvatę, nepatartina daryti staigių judesių ar mosuoti lazda. Geriau ramiai pasitraukti į šalį arba laukti, kol ji pati atsitrauks. Įkandus angiai reikia kuo mažiau judėti, kad organizme neišsivaikščiotų nuodai. Jei yra galimybė, žaizdą patartina nuplauti ir uždėti šaltą kompresą. Suteikus pirmąją pagalbą gyvatės įgeltam žmogui, būtina kuo skubiau jį gabenti į artimiausią gydymo įstaigą. 

Vaistininkė Jūratė Š. 

Kuo pavojingos saulės vonios?

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni ir nerti į saulės vonias reikėtų atsargiai. Odai kenkia ne tik ilgalaikis kepinimasis saulėje, bet ir intensyvus nudegimas pabuvus vienąkart, tam deramai nepasiruošus. Tuomet oda parausta, patinsta, prisilietus ji skausminga. Kartais pašiurpsta visas kūnas, krečia drebulys. Jeigu jus pykina, netekote sąmonės ar stipriai skauda galvą, gal jūs patyrėte saulės smūgį. Tuomet kreipkitės į gydytoją.

Iš liaudiškų priemonių veiksmingas gali būti rūgpienis ar kefyras, tepamas ant odos nestipriai nudegus saulėje. Kitais atvejais naudokite žaizdoms ir nudegimams skirtas priemones, mažinančias skausmą, saugančias žaizdą nuo bakterijų ir skatinančias odos gijimo procesus.

Vaistininkė Jūratė Š. 

Ką daryti jei pūsles „pritrynė“ saulė?

Jei nudegus saulėje susidarė pūslės, apsaugokite jas steriliu, kvėpuojančiu  tvarsčiu. Jei pūsles netyčia pradūrėte, nuplaukite jas muiluotu vandeniu, patepkite antiseptiniu tepalu, užriškite steriliu tvarsčiu. Jokiu būdu nedėkite ant nudegusios odos ledo, netepkite vazelinu, aliejumi ar sviestu (tai lėtina žaizdų gijimą) nenaudokite jodo, alkoholio ar vandenilio peroksido turinčų tirpalų ir nepradurkite susidariusių pūslių. Gerkite daug negazuotų gėrimų, sulčių, arbatų. Vaistinėse galite įsigyti specialių šaldomųjų purškiklių ar vaistų nuo skausmo. Jei nudegimas sunkus (apima didesnį plotą), o skausmas stiprus, būtinai kreipkitės į gydytoją. 

Vaistininkė Jūratė Š. 

Kodėl saulės vengti turi ne tik vampyrai?

Odos nudegimai saulėje yra ultravioletinių spindulių poveikio pasekmė, tačiau tik nedidelė jų dalis yra iš tiesų pavojinga. Tai yra taip vadinamas UV- B spinduliavimas, kuriam veikiant odą, pažeidžiami keratinocitai, esantys epidermyje, todėl odoje prasideda uždegiminė reakcija, išprovokuota uždegimo sukėlėjų. Į padidintos rizikos grupę nudegti saulėje patenka asmenys, kurių oda blyški ir labai balta. Taipogi verta paminėti, kad naujagimiai ir maži vaikai yra labai jautrūs kaitriems saulės spinduliams, todėl nudegimo tikimybė jiems yra didelė. 

Vaistininkė Jūratė Š. 

Kodėl tik fakyrai gali laikyti ugnį rankose?

...nes žmogaus oda jautriai reaguoja į karštį bei šaltį. Jei tikėtume statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis medžiagomis. Visais atvejais, kai yra nudeginama oda, pažeistą vietą pirmiausia reikia atšaldyti ir odą nuraminti. Pirmoji pagalba nusideginus, neatsižvelgiant į nudegimo rūšį (orkaitė ar karšti garai), visuomet yra tokia pati – šaltas vanduo. Nudegusią vietą reikia pakišti po šaltu tekančiu vandeniu ir palaikyti maždaug 20 min. Nudegusi žaizda nėra sumuštinis ir nereikia jos tepti aliejumi ar sviestu – nuo to gijimas nepagerės ir skausmas nesumažės. 

Vaistininkė Jūratė Š.

Kodėl be vandens žmogus gali išgyventi tik tris paras?

Kai pakyla oro temperatūra, būtina gerti daug vandens, nes gausiai prakaituojant netenkama daug skysčių, druskų, todėl gali sutrikti širdies ir kitų organų veikla, varginti mėšlungis. Derėtų gerti natūralius mineralinius negazuotus vandenis ir maisto papildus su mineralais elektrolitų  pusiausvyrai palaikyti. Organizmui per parą reikia 2 litrų skysčių, tačiau karštą vasaros dieną vandens poreikis gali padidėti net iki 5 litrų. Pavyzdžiui, aktyvus poilsis gamtoje - važinėjant dviračiu karštą vasaros dieną vandens poreikis gali išaugti net iki 6 litrų. Dirbant sunkų fizinį darbą - net iki 7 litrų skysčių. Pagrindinis dalykas - gerti labai daug skysčių, o troškulys yra signalas, kad reikia gerti.

Vaistininkė Jūratė Š.