|
|
Gegužė - sveikų kepenų mėnuo
Kepenys, jų reikšmė mūsų organizmui, kepenų pažeidimai, ar galima atkurti pažeistas kepenis ir dar daugelis klausimų, į kuriuos „Camelia" skaitytojams atsako Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro profesorius Algimantas Irnius. Kepenys - stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas, užimantis beveik visą ertmę po dešiniuoju šonkaulio lanku. Jos yra pagrindinė organizmo laboratorija, dalyvaujanti baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, bilirubino, apykaitoje. Be to, jos atlieka apsauginę funkciją, gamina vitaminą A, jose kaupiasi D, K, PP ir kiti B grupės vitaminai. Nėra nė vieno proceso organizme, kuriame nedalyvautų kepenys. Tai ypatingas organas, saugantis organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio ir teršalų. Tačiau neretai mes nesaugome šio organo, gelbstinčio organizmą nuo teršalų - netaisyklingos mitybos, besaikio alkoholio vartojimo ir kai kurių medikamentų, infekcijų. Tada susergame įvairiomis kepenų ligomis. Kepenų ligos labai apgaulingos. Pradinėse stadijose dauguma jaučiasi sveiki, jokių negalavimų nebūna arba jie nedideli: silpnumas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas dešiniajame šone, pykinimas, alkoholio netoleravimas, todėl nesikreipia į gydytojus. Vėlyvose ligos stadijose išryškėja kepenų ligoms būdingi simptomai: pagelsta oda ir gleivinės, padidėja pilvo apimtis, vargina pilvo skausmas, sutrinka virškinimas. Skundžiamasi silpnumu, nemaloniu jutimu skrandžio plote po dešiniuoju šonkaulių lanku, taip pat sunkumo jausmu, pavalgius riebesnio maisto, ir alkoholio netoleravimu. Gali kristi svoris, atsirasti apetito stoka, kartumo jausmas burnoje, pilvo pūtimas ar netgi sąnarių skausmai.
Kepenų funkcijos: - filtruoja kraują, atitekantį iš virš¬kinamojo trakto. Šis procesas apsaugo nuo toksinių medžiagų ir leidžia išlikti sveikiems.
- saugo energijos išteklius, kurių reikia smegenims ir raumenims.
- dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kontroliuojant cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį.
- dalyvauja medžiagų apykaitoje, perdirba į kraują patekusias chemines medžiagas, nukenksmina pavojingus medžiagų apykaitos produktus.
- gamina ir išskiria tulžį, detoksikuoja ir išskiria su tulžimi įvairius medžiagų apykaitos produktus, toksinus, vaistus.
- reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį, dalyvauja kraujo krešėjime. Kepenims nustojus veikti, sutrinka krešėjimas, ir žmogus gali mirtinai nukraujuoti.
- sintetina baltymus.
- sintetina vitaminą A, kaupia vitaminus D, K, PP ir B grupės vitaminus.
- kaupia geležį, kuri dalyvauja hemoglobino gamyboje, ir cianokobalaminą.
- chemiškai apdoroja hormonus.
Kokie gi dažniausi kepenų pažeidimai? Pagrindinės lėtinio kepenų pažeidimo formos: tai kepenų suriebėjimas (steatozė) - jį gali sukelti alkoholis, nutukimas; kita forma - uždegimas (hepatitas) - jį gali sukelti virusai, alkoholis, nepageidaujamas kai kurių vaistų poveikis; kepenų peraugimas jungiamuoju audiniu (cirozė) - tai galutinė lėtinių kepenų ligų stadija.
Sergant kepenų ciroze, kepenų ląstelės suyra, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, atsinaujinusios ląstelės išsidėsto netvarkingai. Šie pokyčiai sutrikdo kepenų kraujotaką, funkciją, vystosi kepenų cirozės komplikacijos: sutrinka smegenų veikla (encefalopatija), renkasi skystis pilvo ertmėje (ascitas), gali kraujuoti iš virškinamojo trakto.
Kepenų suriebėjimo ir hepatito sukelti pokyčiai kepenyse kartais yra laikini.
Dažniausias kepenų pažeidimas - suriebėjimas: jeigu žmogus turi antsvorio ar yra nutukęs, kone visais atvejais jis turi ir suriebėjusias kepenis, suprantama, skirtingo sunkumo laipsnio. Dažnai pats vienas kepenų suriebėjimas dar nebūna labai pavojingas, kol neprisideda kiti rizikos veiksniai, pvz., alkoholis. Alkoholio poveikis žmogui, kurio kepenys suriebėjusios, ir žmogui, kurio kepenys sveikos, labai skirtingas.
Kas gali padėti? Didžiajai ligonių daugumai gali padėti hepatoprotekciniai (kepenis apsaugantys) vaistai. Kepenis galime prilyginti namui, o jo sienas - ląstelių membranoms. Pažeistose kepenyse sienos, t.y. membranos, ima irti, griūti. Tad reikalingos medžiagos, kurios įsijungia į pažeistų kepenų ląstelių membraną, reguliuoja ląstelių riebalų apykaitą ir taip padeda stiprinti pažeistas kepenų ląstelių membranas. Sėkmingas šių ligų gydymas labai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir laiku pradėto gydymo. Jeigu pastebėjote pirmuosius ligos požymius, būtina kreiptis į gydytoją gastroenterologą.
Išsivysčius kepenų ligų komplikacijoms (cirozei, vėžiui), medikamentinis gydymas dažnai būna neveiksmingas. Gyvybę gali išgelbėti tik sudėtinga ir gyvybei pavojinga kepenų persodinimo operacija.
|
