Moters organizmo poreikiai skirtingais gyvenimo periodais skiriasi

Sveikatos klubas Atmintinės Moters organizmo poreikiai skirtingais gyvenimo periodais skiriasi

Moteris nuo vyro skiriasi anatomija, fiziologija ir psichologija. Fiziologiniai skirtumai tarp vyrų ir moterų neapsiriboja vien lyties skirtumais. Net spalvų ir kvapų suvokimas, gebėjimas matyti tamsoje bei daugybė kitų dalykų gana stipriai skiriasi. O svarbiausia – moterų organizmas pritaikytas naujos gyvybės paleidimui į pasaulį, todėl nuolatos kinta. Dėl šios priežasties įvairaus amžiaus moterims reikia ypatingai rūpintis savo sveikata.


20-40 metų amžiaus moteris
Vaisingo amžiaus moterims geležies reikia beveik dukart daugiau nei vyrams. Tačiau papildomai geležį vartoti turėtų tik tos moterys, kurių menstruacijos yra labai gausios. Jos taip pat ypatingą dėmesį turėtų skirti antioksidantams. Moterims, kenčiančioms nuo priešmenstruacinio sindromo, patariama vartoti nakvišų aliejų, izoflavonų turinčių preparatų, kurie sumažina nemalonius simptomus ir padeda reguliuoti ciklą.

Nėštumo metu labai svarbu pakankamai gauti:
• Kalcio. Nėštumo metu jis reikalingas, kad gerai susiformuotų kūdikio kaulai ir dantys.
• Geležies, kad būtų užtikrinta gera vaisiaus kraujotaka. Trūkstant geležies nėščia moteris gali susirgti mažakraujyste.
• Omega-3 riebiųjų rūgščių. Jos itin svarbios formuojantis vaisiaus smegenims.
• Folio rūgšties. Jos trūkumas gali sukelti vaisiaus nervinės sistemos defektus.

Maitinant krūtimi:
• Vitamino A poreikis padidėja 50 proc. Šis vitaminas yra labai svarbus kūdikio augimo ir vystymosi procesui.
• Reikalingas pakankamas vitamino B kiekis, nes jo trūkstant, maitinanti mama gali jausti nuovargį, pritrūkti pieno.
• Padidėja kalcio poreikis. Iš motinos organizmo kartu su pienu pašalinamas kalcis, o jo reikia, kad augtų kūdikio kaulai. Jeigu maiste trūksta kalcio, jis „atimamas“ iš motinos kaulų.
• Didesnis cinko kiekis reikalingas tiek motinos, tiek vaiko imuninei sistemai stiprinti. Be to, jeigu motinos piene trūksta cinko, kūdikis auga prasčiau.

40-60 metų amžiaus moteris
40-50 metų laikotarpiu ne tik moterims, bet ir vyrams, didėja infarkto rizika. Būtent šiame amžiuje reikėtų daugiau vitamino E, kofermento Q10, kitų antioksidantų, kurie apsaugo mūsų organizmo ląsteles nuo degeneracinių procesų. Kasdien rekomenduojama suvartoti 200-400 TV vitamino E.

Apie 50-uosius moters gyvenimo metus kiaušidės nustoja gaminti hormoną progesteroną, taip pat sumažėja moteriškų hormonų – estrogenų – gamyba. Šiuo periodu moterims prasideda menopauzė. Menopauzė – tai moters gyvenimo tarpsnis nuo vaisingo amžiaus pabaigos iki kiaušidžių hormoninės funkcijos išnykimo. Menopauzės simptomai: nereguliarios mėnesinės, karščio pylimai, dirglumas. Sušvelninti ir kontroliuoti šiuos simptomus gali padėti nakvišų aliejus, izoflavonų turintys preparatai. Izoflavonai (natūralūs augaliniai hormonai) veikia panašiai kaip estrogenai, tik jų poveikis yra švelnesnis. Izoflavonai moters organizme padeda atkurti normalią estrogenų apykaitą tiek sumažėjus estrogenų kiekiui (prieš menopauzę ir po jos), tiek esant jų pertekliui (kai jaunas moteris vargina PMS). Be to, izoflavonai mažina riziką susirgti krūties vėžiu.

Menopauzės laikotarpiu moters organizmui reikia daugiau kalcio – norint apsisaugoti nuo osteoporozės (kaulų retėjimo) kasdien reikėtų suvartoti iki 1000 mg. Papildomai reikalingas ir vitaminas D, kad organizmas lengviau įsisavintų kalcį.

60-70 metų amžiaus moteris
Antioksidantai (tarp jų selenas, kofermentas Q10, vitaminai C, E, beta karotenas) gali padėti apsisaugoti nuo ląstelių nepageidaujamų pažeidimų, priešlaikinio senėjimo ir netgi raukšlių.
Kaip ir pirmaisiais gyvenimo metais, taip ir dabar labai svarbu papildomai gauti vitamino D. Vitamino D vartojimas gali sumažinti osteoartrito (sąnarių degeneracinė liga) simptomus ir apsaugoti nuo kaulų lūžių. Kalis ir kiti mikroelementai žmogui svarbūs visą gyvenimą, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms jis ypač reikalingas: kalis padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą ir organizmo funkcijas.

„Camelia“ vaistininkas visada pasirengęs atsakyti į jums iškylančius klausimus ir suteikti profesionalią konsultaciją.
• Moterų imuninė sistema stipresnė nei vyrų, todėl jos gyvena ilgiau, tačiau virš 50 m. turinčioms moterims labai padidėja rizika susirgti diabetu – dėl antsvorio, dėl susikaupusio streso ar mitybos būdo nualintos kasos.
• Vidutinio amžiaus moterų sergamumas koronarine širdies liga po menopauzės dramatiškai padidėja. Priežastis – kiaušidžių hormonų estrogenų sumažėjimas ir jų apsauginio poveikio susilpnėjimas. Riziką susirgti šia liga ir ypač infarktu padidina kontraceptinių tablečių vartojimas vyresniame amžiuje.
• Padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje gali nulemti išeminę širdies ligą, todėl būtina reguliariai pasitikrinti: atlikti lipidogramą ir cholesterolio spektro nustatymą, nes bendrasis pastarojo kiekis nieko neatspindi. Kartais reikia specialių vaistų, kartais užtenka žuvų taukų, omega rūgščių – priklausomai nuo grėsmių. Rūkančių daugiau nei 20 cigarečių per parą, moterų sergamumas išemine širdies liga padvigubėja. Taip pat nederėtų užmiršti ir streso buvimo namuose ar darbe – tai toks pat rizikos veiksnys, kaip ir bet kuris kitas.
• Moters širdis – maždaug 50 g mažesnė nei vyrų. Kairiojo skilvelio masė yra 10 proc. mažesnė, o pačios vainikinės kraujagyslės, kurios nuneša maisto medžiagų ruošinius – siauresnės ir smulkesnės, dėl to moterų širdies ligų simptomai kitokie. Moterys dažniau skundžiasi skausmais krūtinėje, tačiau rečiau nustatomi pakitimai vainikinėse arterijose palyginti su vyrais.
• Moterys greičiau priauga svorio negu vyrai. Vyrai turi daugiau liesųjų raumenų masės, dėl kurios sudegina daugiau kalorijų. Vyrai gali suvalgyti 300 kalorijų daugiau nei moterys ir nepriaugti svorio.