Aktorė K.Kazlauskaitė: pirmoji mano pagalba susirgus – arbatos

Sveikatos klubas Naudingi straipsniai Aktorė K.Kazlauskaitė: pirmoji mano pagalba susirgus – arbatos

Jei galėtų – gyventų miške, prisipažįsta garsi Lietuvos aktorė Kristina Kazlauskaitė. Iš gamtos ji semiasi sveikatos, ramybės, tylos ir džiaugsmo. Ilgą laiką šie privalumai jai buvo nepasiekiami, nes visą savo dėmesį ir laiką aktorė buvo sutelkusi į darbą. Tačiau dabar ji nori kojomis jausti žemę, užuosti žolės kvapą ir girdėti paukščio čiulbėjimą.

Sveikatą gamtoje randanti aktorė savo rojų jau kuris laikas kuria nuosavame name sostinės pakraštyje ir kartu pataria nuolat dairytis: gamta žmogui suteikė viską – čia galima rasti atgaivą kūnui, protui ir sielai.

Su K. Kazlauskaite kalbamės apie tai, kodėl ji save laiko gamtos žmogumi, kodėl gamta jai tokia artima ir kokiomis gamtos dovanomis naudojasi.

Esate minėjusi, kad jums patinka darbuotis savo kieme. Ką jums suteikia buvimas atvirame ore, darbas savame sode? Kaip tai veikia jūsų savijautą?

Manau, kad žmogaus paskirtis yra būti gamtoje ir ten dirbti visus darbus. Atsidūrus gamtoje, kojomis palietus žemę, virš galvos matant dangų užplūsta ramybė. Tai teikia laimės jausmą. Būnant gamtoje, visi rūpesčiai lieka už tvoros, esi visiškame sąlytyje su gamta. Gera pagulėti ant žemės, rankas įkišti į žemę, padirbėti. Gamtoje aš užsimirštu, uodžiu kvapus, girdžiu paukščio čiulbėjimą. Smagu pamatyti naujai išsiskleidusį gėlės žiedą, spėti, kuris išsiskleis kitas, kurį nusiskinsiu – tai kūrybinis procesas. Kai atsikrausčiau į savo namus – čia nieko nebuvo ir viską sukūriau savo rankomis, viską pasisodinau pati. Čia jaučiuosi laisvu žmogumi. Ar gali būti geriau?

Ar pavadintumėte save gamtos žmogumi?

Tikrai taip. Vaikystėje su šeima ilgam išvažiuodavome į gamtą, nakvodavome prie ežerų palapinėse. Aš esu gamtos vaikas. Tėvukas žvejodavo valtyje ir man būdavo taip gera gamtoje. Ypač gerai jaučiuosi būdama prie vandens. Jau dabar gyvenu už miesto, tačiau važiuočiau ir dar toliau – ten, kur miškas, upelis.

Minėjote, kad jei galėtumėte, pabėgtumėte nuo miesto ir gyventumėte miške. Kodėl?

Aš daug laiko praleidau mieste tarp žmonių. Dabar būdama mieste pavargstu,  sėdėdama automobilyje užuodžiu blogą orą. Perjungiu kondicionierių, kad filtruotų orą ne iš lauko, bet viduje.  Aš pati ilgai gyvenau aktyvų gyvenimą, bet, jei yra galimybė, jei nori pailsėti, reikia iš miesto bėgti. Į miestą mėgstu atvykti vasarą – kai Vilnius tuščias, o parkuose vos keli žmonės. Gamtoje nėra tokios įtampos.

Jus visada įprasta matyti su šypsena. Iš kur semiatės gerų emocijų?

Galbūt iš gamtos, gal iš tėvų paveldėjau. Nors nemanau, kad pozityvumą galima taip imti ir įgyti. Jeigu žmogus gimė pesimistas, reikia įdėti labai daug pastangų, kad jo pasaulis pasikeistų, jis pasirodytų visu savo grožiu ir gėriu. O kalbant apie mane, linksma ir energinga buvau nuo mažų dienų. Aš tiesiog moku viskuo džiaugtis. Tai, kad moku visur pamatyti gėrį, man nuolatos kartoja ir draugai. Galbūt aš egoistė, nes man reikia džiaugsmo ir malonumo. Tad aš stengiuosi visa tai susikurti pati. Niekada nelaukiu, kad mane pralinksmintų, ką nors už mane padarytų ar man duotų: pačios padaryti darbai džiugina daug labiau. 

Aktoriaus darbas yra pakankamai varginantis. Kaip atsipalaiduojate po darbų?

Man atsipalaiduoti padeda muzika, gamta, ramybė. Susitikusi su draugais prašau nekalbėti apie darbus ir politiką. Man pailsėti padeda gamta. Anksčiau neturėjau tiek daug laiko ja džiaugtis, visas laikas buvo skirtas darbui. Tačiau dabar galiu drąsiai pasakyti, kad esu laiminga. Galiu daryti tai, ką noriu, kada noriu ir kaip noriu. Man niekas nenurodinėja.

Minėjote, kad mėgstate vaistažolių arbatas. Kokios yra jūsų mėgstamiausios, kokias galima rasti jūsų namuose?

Sodelyje turiu aviečių. Specialiai nesodinau jų, iš kaimyno išsikerojo iki mano kiemo. Puiki vaistažolė – naudojamas ir lapas, ir uoga. Taip pat auginu šermukšnį. Šią uogą specialiai pasisodinau, nes tikiu jos galia. Tiesą pasakius, manau, kad beveik nėra žolės, kuri žmogui būtų nenaudinga. Tereikia apsidairyti aplink, nes gamtoje galima rasti visą vaistinėlę. Žinoma, reikia ir pas daktarą apsilankyti, tačiau Dievas visą vaistinę žmogui davė. Beje, iš savo kiemo neiškertu ir dilgėlių. Visi klausia, kodėl neišnaikinu jų, o aš atsakau, kad iš jų galima išvirti puikią sriubą arba pagardinti salotas. Susirenku ir pušų pumpurus. Mano kieme – nedaug augalų, bet viskas valgoma.

Labai mėgstu čiobrelius, medetkas, erškėtuoges, pienes. Pažįstami klausia ir apie pienes, jiems keista, kad jų nenaikinu, tačiau visų pirma – jos labai gražios, visų antra – žiedas valgomas, o lapus panaudoju salotoms.

Kaip saugotės nuo ligų?

Pirmoji mano pagalba susirgus – arbatos. Namuose visuomet turiu medetkų, erškėtuogių, aviečių, liepžiedžių, dilgėlių. Tačiau reikia žinoti jų gydomąsias savybes: kokias vaistažoles gerti džiovintas, kokias žalias. Tereikia pasidomėti, o kai nežinau, ateinu į mažų kainų vaistinę „Camelia“, pasikonsultuoju ir tuomet viskas tampa labai paprasta.

Gal turite kokį savo sveikatos receptą?

Manau, kad veikia tai, kuo tiki. Nežinau, kiek tai padeda, kiek ne, tačiau žmogus turi daryti tai, kuo tiki. Pavyzdžiui, aš tikiu gintarinio ir sidabrinio vandens galia. Mano namuose stovi du tokie ąsočiai – vienas su sidabru, o kitas su gintariukais. Taip pat tikiu gamtos dovanomis, padeda viskas, ką galime užsiauginti patys.