„Camelia“ vaistininkė pataria: vasaros traumos, ligos ir pirmoji pagalba

Sveikatos klubas Naudingi straipsniai „Camelia“ vaistininkė pataria: vasaros traumos, ligos ir pirmoji pagalba

Džiaugsmingas vasaros atostogas su šeima ir draugais gali apkartinti netikėtos traumos ar ligos. Joms nutikus svarbu žinoti ne tik, kaip pasirūpinti savimi, bet ir mokėti padėti į nelaimę patekusiems artimiesiems. Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė pataria, ką būtina žinoti ir kaip pasiruošti artėjančiam vasaros ir atostogų sezonui bei kaip būti pasiruošusiems netikėtoms vasaros „išdaigoms”.

Žaizdos

Jei netikėtai nugriūnate, įsipjaunate ar įsikertate, svarbu žinoti, kaip teisingai valyti žaizdą. Ją rekomenduojama nuplauti vandeniu. Jei žaizda užteršta nešvarumais, ją dezinfekuoti galima peroksidu, nedirginančiais žaizdų fezinfektantais, žaizdų priežiūros geliais. Kartu vaistininkė pataria nedaryti klaidų: esant atviroms žaizdoms, nepatartina naudoti tepalų ir kremų, nes jie didina riziką žaizdą užkrėsti.

Išvalius žaizdą patartina ją nuo išorės nešvarumų saugoti tvarsčiais. Jie keičiami kas tris – keturias dienas. Tai priklauso nuo pačios žaizdos ir nuo to, koks tvarstis dedamas. Taip pat siūloma naudoti sterilius tvarsčius. Žaizdos gijimą spartina specialiai pritaikyti, drėgną aplinką palaikantys žaizdų tvarsčiai.

Nudegimas saulėje

Kokia pirmoji pagalba per ilgai prabuvus saulėje ir per stipriai nudeginus odą? „Camelia“ vaistininkė sako, kad pirma pagalba odai – vėsus dušas. Tuomet – kremas po saulės, dekspantenolio putos. Jei reikia dar rimtesnės pagalbos – stipresni geliai ar pleistrai nudegimams gydyti.

Neretai nudegintą odą gyventojai pagal liaudies metodus tepa kefyru, tačiau vaistininkė įspėja, kad šios priemonės naudojimo veiksmingumas nėra pagrįstas tyrimais. Kefyro paskirtis – valgyti, o ne tepti ant odos. Nekalbant apie paties paciento diskomfortą dėl kvapo bei konsistencijos. Jei norime naudoti natūralias priemones, siūloma rinktis alijošiaus gelį.

Saulės smūgis

Šilumos ir saulės išsiilgę gyventojai neretai susigadina poilsį per ilgai prabuvę saulėje be galvos apdangalo. Taip juos gali ištikti saulės smūgis. Saulės smūgį signalizuoja galvos svaigimas, pykinimas, šaltkrėtis, padidėjusi temperatūra. Pajutus šiuos požymius būtina gerti vandenį, ant galvos uždėti vėsų kompresą, ramiai pagulėti.

Kartu specialistė pataria, ką daryti, jei saulės smūgis ištiko ne jus, o šalia esantį žmogų. Tokiu atveju reikėtų ligonį išnešti ar palydėti iš saulėtos aplinkos, paguldyti, duoti atsigerti vandens, uždėti kompresą. Jei pacientui negerėja, o darosi tik blogiau, ar žmogus neteko sąmonės, būtina kviesti greitąją pagalbą.


Vabzdžių įkandimai

Dar viena priežastis, galinti sugadinti malonų poilsį gryname ore – vabzdžių įkandimai. Ką daryti, jei įkandimo vietą pradeda kaip reikiant skaudėti ar užklumpa niežulys? Pirmiausiai galime vėsinti įkandimo vietą. Niežulį sumažins specialūs vaistiniai tepalai. Jei skausmas išlieka ir tokiu atveju, galima naudoti geriamus vaistus nuo skausmo.

Specialistė taip pat įspėja, kokių klaidų nedaryti. Vabzdžių įkandimų nepatartina tepti riebalais, benzinu ar kitomis buitinėmis priemonėmis. Kartu reikėtų vengti kasyti niežtinčią vietą, nes gali būti tik blogiau: dirginančios vabzdžio išskyros pasklis didesniame plote, tokiu būdu galima užkrėsti žaizdelę ant pirštų ar odos esančiais nešvarumais.

Į gydytojus dėl vabzdžio įkandimo patariama kreiptis tuomet, jei pastebimi anafilaksinio šoko simptomai – dusulys, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, nualpimas, traukuliai. Tai gali būti gyvybei grėsmingi simptomai. Taip pat su gydytoju patartina pasikonsultuoti, jei tinimas ar bėrimas, gydantis vaistininko rekomenduotinomis priemonėmis, nemažėja per 3-4 dienas.

Nualpimas

Lauke esant karščiui svarbu žinoti ne tik, kaip pasirūpinti savimi, bet ir aplinkiniais. Ką daryti, jei karštą dieną šalia jūsų nualpsta žmogus?

Pirmiausiai žmogų reikia paguldyti ant nugaros, kad jo galva būtų truputį atlošta, o kojos šiek tiek pakeltos. Alternatyva – pasodinti žmogų ant kėdės ar grindų ir stengtis prilenkti galvą kuo žemiau, kad pečiai siektų kelius, atsegti apykaklę, atlaisvinti juosmenį. Tokiu būdu žmogui bus palengvintas kvėpavimas ir pagerinta kraujotaka. Jei žmogus neatsipeikėja, patartina apšlakstyti veidą šaltu vandeniu, energingai patrinti smilkinius, krūtinę, kojas ir rankas.

Jei ir tai nepadeda, keliskart stipriai paspausti ausų spenelius. Kai ligonis atsipeikės, reikia paaiškinti, kad jis turi kurį laiką pagulėti, nes keldamasis gali vėl prarasti sąmonę. „Camelia“ vaistininkė primena, kad paprastai po nuoalpio jaučiamas drebulys. Todėl tokiu atveju padėti gali karštos ir saldžios arbatos ar kavos puodelis.

Apsinuodijimas nešviežiu maistu

Dar viena rizika vasarą – per šiltoje temperatūroje paliktas maistas gali sugesti ir tapti apsinuodijimo priežastimi. Priemonės, ką daryti apsinuodijus maistu, priklauso nuo simptomų. Jeigu vemiama daugiau nei tris kartus, vėmimą reikia stabdyti vaistais. Jei viduriuojama, kontroliuoti viduriavimą.

Apsinuodijus maistu taip pat nereikia versti savęs per prievartą valgyti. Kaip pataria vaistininkė, organizmui atsigauti užteks skysčių, mineralų ir gliukozės. Skysčiams tinka arbata, vanduo, negazuotas mineralinis vanduo. Saldi arbata padeda organizme palaikyti energiją, būtiną ir smegenų veiklai.

Apsinuodijimo simptomai gali tęstis ir iki savaitės ar net dviejų: tai priklauso nuo organizmo, priemonių, kurios bus naudojamos žarnyno veiklai atstatyti.

Peršalimas nuo per šaltų gėrimų ir kondicionierių

Vasaromis bėdų privirti gali ne tik saulė ar karštis, bet ir per daug vėsinamos patalpos: didelis temperatūrų skirtumas lauke ir patalpose gali peršaldyti.

Tokiu atveju patariama nuo peršalimo gydytis tokiais pat būdais kaip ir žiemą. Kartu rekomenduojama nepamiršti poilsio ir ramybės: namų režimas, padidintas skysčių vartojimas, imuniteto palaikymas, simptominis peršalimo valdymas ir asmeninė apsauga nuo galimų, pacientui dažniausiai pasitaikančių komplikacijų. Labai svarbu pavasarį ir vasarą peršalimo nesupainioti su šiam laikotarpiui būdingomis alerginėmis reakcijomis.