Kaip nepasiklysti vitaminų pasaulyje?

Sveikatos klubas Naudingi straipsniai Kaip nepasiklysti vitaminų pasaulyje?

Ar esate girdėję, kaip organizmas, atėjus pavasariui, šaukte šaukia, jog vitaminų atsargos per žiemą išseko ir jas reikia papildyti? Tai parodo sausėjanti oda, lūžinėjantys plaukų galiukai, susilpnėjusi imuninė sistema bei kiti požymiai, dėl kurių galime jausti diskomfortą. Galima bandyti atstatyti organizmo naudingų medžiagų pusiausvyrą renkantis natūralų maistą arba įsigyti vitaminų vaistinėje. Tačiau kaip juos atsirinkti iš gausybės pasiūlos?

Sociologinių tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai, vartojantys vitaminus, vidutiniškai renkasi iš 2-3 skirtingų vitaminų rūšių. Medikų teigimu, kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtinga laboratorija, kurioje vyksta daugybė įvairiausių reakcijų, būdingų tik tam žmogui, tad visada prieš vartojant geriau pasitarti su specialistais, nes vitaminų pasaulis visuomenei dar nėra gerai pažįstamas.

Vitaminų pradžių pradžia

1880 m. rusų mokslininkas N. Luninas eksperimentais įrodė, kad be angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų ir vandens žmogaus organizmui yra reikalingos ir kitos labai svarbios, bet dar nežinomos medžiagos. 1896 m. olandų gydytojas C. Eikmanas, dirbdamas Javos salos kalėjimo ligoninėje, pastebėjo, kad kaliniai dažnai serga beri – beri liga (nervų uždegimu). Panašiai sirgo ir kalėjimo kieme poliruotais ryžiais lesinamos vištos. Atlikęs eksperimentus su vištomis (lesindamas jas nepoliruotais ryžiais), gydytojas C. Eikmanas nustatė, kad ryžių apvalkalėlyje yra kažkokia organizmui būtina maisto medžiaga, kurios negaunant susergama nervų uždegimu. 1913 m. lenkų kilmės biochemikas K. Funkas iš ryžių išskyrė kristalinę medžiagą, išgydančią beri – beri ligą. Šią medžiagą jis pavadino vitaminu (lot. vita – gyvybė, gyvenimas; aminas, nes turi aminų grupę). Nuo to laiko visos šios grupės medžiagos vadinamos vitaminais.

Kas yra vitaminai?

Tai organiniai anglies, vandenilio ir deguonies, kartais ir azoto bei fosforo turintys junginiai. Vitaminų reikia sveikatai palaikyti ir organizmui normaliai funkcionuoti. Todėl vitaminai yra nepakeičiami, jų kasdien būtina gauti su maistu. Šiuo metu aprašyta ir ištirta 14 vitaminų ir 7 vitaminoidai (panašios į vitaminus medžiagos). Vitaminai, galbūt norint pabrėžti jų svarbą, pavadinti abėcėlės raidėmis – A, B, C, D, E. Tik vėliau paaiškėjo, kad B vitaminu pavadinta medžiaga susideda iš keleto skirtinga chemine sandara ir funkcijomis pasižyminčių medžiagų: vitaminas B1, B2, B6, B12.

Kaip nepasiklysti vitaminų pasaulyje?

Šiandienos vaistinių lentynose galima rasti įvairiausių vitaminų dėžutėse ir buteliukuose. Yra įvairių vitaminų ir mineralų preparatų rūšių ir visos turi pranašumų bei trūkumų. Labai svarbu yra preparatų forma ir išvaizda. Tabletes ir kapsules lengviau nuryti, tiesa tabletės, kuriose yra mikroelementų ir žolelių, turi nemalonų kvapą ir skonį. Sirupus, miltelius ir vandenyje tirpstančias tabletes malonu gerti, tačiau tokiuose vitaminuose yra priedų (cukraus, gliukozės, angliarūgštės), kurie gali dirginti skrandį ar žarnyną.

Svarbiausias dalykas yra preparato sudėtis. Geruose vitaminų preparatuose turi būti:

Vitamino A — jis reikalingas ne tik regėjimui, bet ir tam, kad atsinaujintų oda;B grupės vitaminų (B1, B2, B5, B6, B12, folio rūgšties) — jie labiausiai reikalingi nervų sistemai, padeda nugalėti stresą;Vitamino C — jis stiprina imuninę sistemą, padeda įveikti ligas;Vitamino E, kuris veikia kaip antioksidantas, t. y. saugo ląsteles nuo degeneracinių pakitimų;Vitamino K, kuris „atsakingas“ už normalų kraujo krešėjimą.

Preparate turi būti mineralinių medžiagų: kalcio — kaulams stiprinti, kalio bei magnio — širdies veiklai gerinti, natrio — nerviniams impulsams perduoti, geležies — kraujo sudėčiai gerinti ir pan. Tinkamas vitaminų ir mineralinių medžiagų derinys yra naudingas žmogaus organizmui.

Kaip nepadauginti?

Jei pats žmogus derina vitaminus ir mineralus, perdozuoti nėra taip paprasta, nes vitaminų deriniai yra išleidžiami saugiomis dozėmis ir su rekomendacijomis kaip vartoti, aišku daug kas priklauso nuo žmogaus turimų žinių apie vitaminus. Ties kiekvienu vitaminu būna parašyta jo dozė ir kiek procentų ta dozė sudaro rekomenduojamos paros normos (RPN). Šis trumpinys yra ta mažiausia vitamino dozė, kurią vartodami kasdien neturėsime šio vitamino trūkumo. Tačiau, jei mūsų tikslas bus saugotis širdies ir kraujagyslių ligų, ši dozė gali viršyti RPN 3-5 ar 10 kartų. Todėl norint, kad vitaminai ir mineralinės medžiagos padėtų išvengti ar sumažinti ligų riziką, reikėtų vartoti juos tinkamomis dozėmis. Tai patars gydytojas ar profesionalus vaistininkas.

Nuotrauka paimta iš washington.edu