Klastingasis Alzheimeris – sunki liga ne tik sergančiajam

Sveikatos klubas Naudingi straipsniai Klastingasis Alzheimeris – sunki liga ne tik sergančiajam

Kasmet rugsėjo 21 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė Alzheimerio liga. Šis, neretai vyresnio amžiaus gyventojus paliečiantis susirgimas gali aplankyti kiekvieną. Nuo Alzheimerio ligos nepavyko pabėgti JAV prezidentui Ronaldui Reiganui. Sunkumai, susiję su šia liga, neaplenkė ir kitų daugybės žinomų pasaulio žmonių šeimų, pavyzdžiui, aktoriaus Jimo Carrey tėvo.

Apie Alzheimerio ligą kalbėti verčia ne tik sunkumai, ištinkantys ja sergančiuosius, bet liga paliečia ir šalia esančius žmones, kurie turi rūpintis ligoniu.

Tikriausiai daugelis žino, kad vienas iš pagrindinių Alzheimerio ligos palydovų – sutrikusi atmintis, tačiau vienkartiniais atvejais pamiršus naujų pažįstamų vardus ar susitikimo laiką, nereikėtų iš karto nerimauti. Atmintis mus visus kartas nuo karto apgauna. Vis dėlto yra keletas simptomų, kuriuos pastebėjus, vertėtų apsilankyti pas gydytoją.

Aiškios priežasties nėra

Iki šiol Alzheimerio ligą gaubia daug nežinomųjų. Pavyzdžiui, šios ligos pirminė priežastis nėra galutinai ištirta. Vis dėlto prie ligos rizikos veiksnių priskiriamas amžius. Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 65 metų gyventojams. Taip pat stebima, kad liga gali būti paveldima, ryšys su Dauno sindromu.

Kai kurie tyrimai rodo, kad įtaką ligos vystymuisi gali turėti estrogenų kiekio sumažėjimas moterims po menopauzės. Dar vienas veiksnys, galintis prisidėti prie ligos vystymosi, – gyvenime patirtas apsinuodijimas aliuminiu.

Tarp galimų ligos rizikų nurodoma ir galvos smegenų trauma, silpna širdies ir kraujagyslių sistema, diabetas, hipertenzija, aukštas cholesterolio kiekis, netinkamas gyvenimo būdas, rūkymas. Dėl padidėjusios galimybės susirgti Alzheimeriu tiriami ir tokie faktoriai kaip menkas išsilavinimas, bloga socialinė ir ekonominė padėtis.

Simptomai – ne tik sutrikusi atmintis

Nors prasta atmintis – dažniausiai minimas Alzheimerio ligos simptomas, iš tiesų yra daug daugiau požymių, kad žmogui vystosi ši liga.

Tarp ligos simptomų nurodomi tokie kaip abejingumas, interesų rato susiaurėjimas, skurdžios emocijos, emocinis nestabilumas, higienos įgūdžių praradimas, mąstymo sulėtėjimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, orientacijos sutrikimai.

Apie Alzheimerio ligą praneša ir kalbos sutrikimai, nesiorientavimas laike ir vietoje, sunkumai atliekant paprastas užduotis, suprastėjęs sprendimų priėmimas, vengimas imtis iniciatyvos.

Artimiesiems reikėtų nebūti abejingais

Pats žmogus, susirgęs Alzheimerio liga, gali ir nesuprasti, kas su juo vyksta. Todėl čia labai svarbus artimųjų dėmesys.

Kai Alzheimerio liga pradeda vystytis, iš pradžių ją sunku pastebėti. Pirmasis požymis – blogėjanti atmintis: darosi sunku įsisavinti naują informaciją. Pastebimas pasikartojantis nesiorientavimas vietoje ir laike. Vėliau liga gali progresuoti tiek, kad pamirštami net vaikų vardai, neprisimenama, kad reikia valgyti.

Pastebėjus tarp vyresnio amžiaus artimųjų atsirandančius atminties sutrikimus svarbu stebėti, ar nesutrinka artimojo kalba. Alzheimerio liga sergantys ligoniai kalba nerišliai. Ligai progresuojant nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligonis tampa apatiškas, gali susirgti depresija, praranda bet kokią iniciatyvą.

Kaip jau minėta, Alzheimerio liga tampa nemažu iššūkiu ir artimiesiems. Skaičiuojama, kad net kas antram šia liga sergančiam pacientui reikalinga iki 10 val. per dieną priežiūra.

Išskiriami du Alzheimerio ligos tipai – ankstyvoji ir vėlyvoji. Pirmoji prasideda iki 65 metų, yra retesnė, tačiau greičiau progresuoja, labiau nukenčia kalba, praktinės veiklos įgūdžiai. Antrasis ligos tipas yra dažniausiai pasitaikantis sulaukus daugiau nei 65 metų.

Pradinė ligos stadija užtrunka iki trejų metų. Šiuo periodu ligos požymiai gali būti beveik nepastebimi, tačiau po truputį silpnėja paciento atmintis, atsiranda nerimas. Išsivysčiusi ligos stadija tęsiasi 3 – 6 metus. Šiuo laikotarpiu jau matyti aiškūs požymiai: prarandama orientacija, sutrinka kalba, rašymas, skaitymas. Paskutinė stadija gali užtrukti iki 10 metų: ligonis tampa priklausomas nuo aplinkinių, nes reikia nuolatinės priežiūros, sutrinka mąstymas, atsiranda rijimo, čiulpimo, čepsėjimo refleksai, nebelaikoma šlapimo, išmatų.

Ar galima riziką sumažinti?

Nors Alzheimeris labai klastinga liga, kuriai išsivystyti gali turėti įtakos daugybė anksčiau išvardytų faktorių, yra nemažai veiklų, mažinančių susirgimo riziką.

Kaip vienas iš tokių veiklų įvardijamas mokymasis groti muzikos instrumentu, menai, dainavimas, tapymas. Taip pat didesnė galimybė išvengti ligos nuolat ir reguliariai atliekant fizinius pratimus.

Būtina nepamiršti ir veiklos smegenims. Čia rekomenduojama – intelektinė stimuliacija: žaidimas šachmatais, kryžiažodžių, pavyzdžiui, Sudoku, sprendimas.

Svarbu ir socialinis aktyvumas – nuolatinis bendravimas su aplinkiniais, visuomeninė veikla, naujų ryšių kūrimas.

Kalbant apie mitybą, tyrimai rodo, kad Alzheimerio ligos riziką gali padėti mažinti Viduržemio jūros dieta ir mažo riebalingumo maistas. Svarbu su maistu nepamiršti gauti pakankamą kiekį B grupės kiekio vitaminų, folio rūgšties, Omega-3 riebiųjų rūgščių.

Dar vienas Alzheimerio ligos priešas – antioksidantai. Žinoma, geriausiai tokiu atveju tinka natūralios uogos, kaip mėlynės, žemuogės. Jei galimybės valgyti šviežių uogų nėra, tuomet jas galima pakeisti papildais. Labai svarbu nevartoti alkoholio arba labai saikingai.