Migrenos gniaužtuose: ką daryti, kai nepadeda įprasti vaistai nuo skausmo

Sveikatos klubas Naudingi straipsniai Migrenos gniaužtuose: ką daryti, kai nepadeda įprasti vaistai nuo skausmo

„Man migrena“, – sustingusi kėdėje, baltu kaip popierius veidu ištaria kolegė. Ji – viena iš 17 proc. vaisingo amžiaus moterų, kurias kankina šis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų. Migrenos užkluptas žmogus kuriam laikui dalinai arba visiškai tampa nedarbingas. Visgi didžiausia klaida tokiu atveju yra savijautą bandyti pagerinti įprastais vaistais nuo skausmo. 

Tyrimų duomenimis, migrenos kamuojami žmonės dažniausiai nesikreipia į gydytojus, o bando gydytis savarankiškai. Didžioji dalis keliauja tiesiai į vaistinę ir ten teiraujasi pagalbos.

„Vaistai nuo skausmo – tai vaistininko kasdienybė. Tačiau pirmiausia mūsų pareiga yra išsiaiškinti, kokio pobūdžio tas skausmas, nes pagal skausmą galima labiau parinkti ir patį vaistą. Jeigu žmogus skundžiasi galvos skausmu, klausiame, ar tas galvos skausmas atsirado pirmą kartą, ar kartojasi, galbūt jau trunka ilgai ir žmogus tik dabar neiškentęs kreipėsi. Dar labai svarbu, kokio amžiaus žmogus teiraujasi, nes galvos skausmas gali būti ir dėl padidėjusio kraujospūdžio, o migreniniai skausmai labiau būdingi jaunesnio amžiaus moterims. Tad, reikalui esant, paprašome pasimatuoti kraujospūdį ir nuodugniai išsiklausinėjame, kad būtų galima diagnozuoti, koks yra tas skausmo pobūdis“, – drąsina būti atviresniems mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Migrenos simptomai

Migrena – tai dažniausiai vienas paskui kitą sekantys galvos skausmo priepuoliai arba vienas sunkus ir ilgas priepuolis. Pulsuojantis skausmas dažniausiai jaučiamas kaktoje, tačiau priepuolio metu gali išplisti ir į pakaušį. Esant migrenai, žmogus tarsi sukaustomas, tampa nejudrus, nes judant skausmas dar labiau sustiprėja.

Su skausmu gali pasireikšti ir vadinami „auros” simptomai, kai prieš akis matoma mirguliuojanti šviesa ar įvairūs judantys vaizdiniai. Taip pat padidėja jautrumas šviesai ir triukšmui. Priepuolio metu, kuris gali trukti nuo 4 valandų iki trijų dienų, galimas pykinimas, vėmimas, kalbos sutrikimas, laikinas regos išnykimas, įvairių kūno vietų aptirpimas.

Migrena gali užklupti bet kuriuo paros metu ir kartotis nuo kelių kartų per savaitę iki kelių kartų per metus. Nors pats priepuolis dažniausiai nesukelia ilgalaikių sveikatos sutrikdymų, tačiau labai stiprūs, dažni ir ilgai trunkantys priepuoliai sukelia daug nepatogumų, kadangi žmogus tampa visiškai nedarbingas. Be to, jis jaučia nuolatinį nerimą dėl bet kuriuo metu galinčio prasidėti priepuolio.

„Pirmą kartą susidūrus su migreniniu galvos skausmu dėl gydymo reikėtų pirmiausia pasitarti su vaistininku, nes tai yra tas sveikatos priežiūros sistemos dalyvis, pas kurį yra lengviausia patekti ir gauti pirminę informaciją, patarimą bei įsigyti kažkokį vaistą, kurį vaistininkas padės išsirinkti už mažiausią kainą. Vaistininkas gali atsijoti, kada yra būtinybė skubiai kreiptis į gydytoją, ar galima palaukti, o gal galvos skausmas yra susijęs su visai kitais dalykais“, – komentuoja „Camelios“ specialistas.

Migrenos priežastys ir gydymas

Nors migrenos priežastys iki galo nėra aiškios, pastebėta, kad liga priklauso nuo tam tikrų veiksnių ir aplinkybių, kurie kiekvienam pacientui labai individualūs. Migrena siejama su dažnai patiriamu stresu, pervargimu, neišsimiegojimu, per dideliu fiziniu krūviu, staigiu meteorologinių sąlygų pasikeitimu. Manoma, kad šią ligą gali išprovokuoti ir tam tikri mitybos įpročiai – gausesnis kakavos, šokolado, riešutų, fermentinio sūrio, raudonojo vyno vartojimas. Be to, migrena dažniau užklumpa pavasarį, kai organizmui ima trūkti vitaminų ir greičiau pavargstama.

Vaistininko R. Blyno teigimu, migrenos kankinamiems pacientams dažnai tenka ne tik parinkti vaistus, bet ir priminti  nevartoti tų produktų, kurie išprovokuoja ligą. Kreiptis į gydytojus pašnekovas pataria tada, kai per mėnesį ištinka keli varginantys priepuoliai, trunkantys kelias dienas, kai pakinta priepuolių trukmė, pobūdis ir lydintys simptomai. Nereikėtų kentėti, jeigu galvos skausmai trukdo asmeniniam gyvenimui ir darbui. 

„Nereceptinių vaistų, kurie tinka migrenos atveju, turime nedaug. Tad jeigu pati ligos pradžia, rekomenduojame kelis preparatus, tačiau jeigu tie priepuoliai kartojasi, siunčiame pas gydytoją, kad jis diagnozuotų ir parinktų rimtesnius specifinius vaistus nuo migrenos“, – sako pašnekovas, akcentuodamas, kad savo nuožiūra geriami bet kokie vaistai nuo skausmo gali daugiau pakenkti, nei padėti, tad pasikonsultuoti su vaistininku yra būtina. 

Migrenai gydyti yra sukurti vaistai, veikiantys tik tuos receptorius, kurie padeda sutraukti galvoje esančias kraujagysles, neveikdami kitų žmogaus kūne esančių kraujagyslių. Tai receptiniai vaistai, kuriuos, reikalui esant, skiria gydytojas. Jie nevartojami profilaktiškai, nes bet koks piktnaudžiavimas vaistais taip pat gali sukelti chroninį galvos skausmą.

„Aš esu už racionalų vaistų vartojimą ir manau, kad juos reikėtų pirkti tik tada, kai jie yra būtini. Namuose vertėtų turėti nedidelę vaistinėlę, kurioje yra pirmosios pagalbos rinkinys – vaistai nuo skausmo, viduriavimo, o visus likusius vaistus pirkti tada, kai jie yra reikalingi. Taip bus išvengta bereikalingų išlaidų, be to, renkantis vaistus kiekvienu konkrečiu atveju, vaistininkas pasiūlys tuo metu esančius už mažiausią kainą“, – pabrėžia R. Blynas.