Peršalimo ir gripo antibiotikais nenugalėsite

Sveikatos klubas Naudingi straipsniai Peršalimo ir gripo antibiotikais nenugalėsite


Dažni vėlyvo rudens palydovai – peršalimo ligos ir gripas. Šių ligų galima išvengti stiprinant imunitetą, apdairiai reaguojant į orų permainas, vengiant būti ten, kur lengva „pasigauti“ virusą. Tačiau specialistai perspėja, kad jeigu ligos išvengti nepavyko ir jaučiate peršalimo ar gripo simptomus, antibiotikų griebtis iš karto ne tik nereikia, bet ir nepatartina. Specialistų teigimu, vartodami antibiotikus virusinės kilmės infekcijoms gydyti tik nualinsite organizmą, o laukiamo rezultato nebus, svarbiausia visada yra pasitarti su vaistininkais ir gydytojais.

Atpažinkite ligą ir duokite sau laiko

Anot mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkų, žmonės dažnai painioja viršutinių kvėpavimo takų ligas ir gripą bei savo nuožiūra puola gerti vaistus, kurių poveikio taip ir nesulaukia.

Gerklės skausmas, sloga, pakilusi temperatūra – nemalonūs simptomai, pranešantys apie peršalimą. Tuo tarpu gripas pasireiškia rimčiau – aukšta temperatūra, raumenų skausmu, bendru silpnumu bei nuovargiu ir apetito sumažėjimu. Dažniausiai šie simptomai pakankamai universalūs, tik vieniems jie pasireiškia silpniau, o kitiems – stipriau. Šaltuoju metų laiku virusinės infekcijos labiau pažeidžia daug streso patiriančius ir turinčius nusilpusią imuninę sistemą žmones ir tuos, kurie serga lėtinėmis ligomis.

Daugelis žmonių neteisingai įsivaizduoja, kiek laiko organizmui prireikia „atsigauti“ po virusinių ligų. Vidutiniškai bendras peršalimas ir sloga trunka iki pusantros savaitės, gripas – 2 savaites, o bronchitas net 3 savaites. Todėl nereikia kelti sauper aukštų reikalavimų ir tikėtis, kad po trijų dienų jau būsite sveiki. Nebūtinai. Ir tai natūrali ligos eiga, su kuria reikia susitaikyti. Kur kas daugiau laimėsite leisdami sau sirgti – skirdami organizmui pakankamai poilsio, miego, gerdami daug šiltų skysčių.

Viena iš pagrindinių taisyklių pasijutus prasčiau – neužsiimti savigyda. Dažnai pajutęs ligos simptomus žmogus iš karto puola naršyti vaistų stalčiuje ar dėžutėje, o radęs, jo nuomone, tinkamus vaistusnusprendžia, kad ir šį kartą jie tiks. Vėliau svarstoma, kodėl po kelių dienų nesijaučiama geriau. Pirmiausia, tie konkretūs vaistai nebūtinai tinkami gydyti ligai, kuri šiuo metu užklupostalčiuje,antra – vaistai gulėjo nežinia kiek laiko, tad juos vartojant yra rizikuojama savo sveikata.

Prasčiau pasijutus pasitarkite su vaistininku, kuris pakonsultuos, kaip įveikti nesunkų negalavimą, o jeigu po konsultacijos paaiškės, kad negalavimas sudėtingesnis, vaistininkas nukreips jus pas gydytoją.

Virusų antibiotikais neįveiksite

Viena dažniausių savigydos problemų – neracionalus ir savavališkas antibiotikų vartojimas, kuris, nors ir retai, tačiau vis dėlto gali baigtis pražūtingai. Specialistų teigimu, gali nutikti taip, kad neracionalus antibiotikų vartojimas bus pagrindinė nesėkmingo gydymo priežastis, kadangi ligos sukėlėjai taps jiems nejautrūs.

Svarbu žinoti, kad net 80 proc. bronchitų, sinusitų, gerklės ir ausų infekcijų yra virusinės kilmės. Tuo tarpu antibiotikai skirti kovoti su bakterijomis. Antibiotikai griežtai skiriami tik po tikslingos gydytojo apžiūros. Jie nenumalšins gerklės skausmo ir karščiavimo, nes tai ne analgetikai. Antibiotikų paskirtis – susidoroti su jiems jautria bakterija ir jos sukelta infekcija.

Augantis bakterijų atsparumas antibiotikams – didžiausia šių dienų problema. Tinkamai vartojami antibiotikai gali išgelbėti bakterinėmis infekcijomis sergančių žmonių gyvybes, sunaikindami bakterijas ir neleisdami joms daugintis. Tačiau antibiotikai neveiksmingi prieš grybelines bei kitas nebakterines infekcijas, jie negydo ir virusinių ligų.

Ką svarbu žinoti gydantis antibiotikais?

Gydymas antibiotikais priklauso ne vien nuo teisingo vaisto paskyrimo, tačiau ir nuo tinkamo vartojimo. Antibiotikus vertėtų vartoti tiksliaitaip, kaip nurodė gydytojas. Taip pat rekomenduojama atsisakyti pieno produktų, koreguoti kartu vartojamų mineralų vartojimo laiką, kadangi jie gali reikšmingai sumažinti tam tikrų grupių  antibiotikų veikimą.

Mažų kainų vaistinės „Camelia“ vaistininkai pataria, kad gydymosi metu reikėtų riboti greipfrutų ir jų sulčių vartojimą, nes šis derinys gali padidinti kai kurių antibiotikų toksinį poveikį. Gydantis privalu atsisakyti ir alkoholio, kuris skatina daugelio antibiotikų irimą skrandyje, sudirgina skrandžio gleivinę ir apkrauna kepenis. Dėl to gali pasikeisti ne tik antibiotikų veikimas, bet ir sutrikti kepenų veikla. Svarbiausia yra konsultacijos su profesionaliais specialistais, racionalus paskirtų vaistų vartojimas.

Kaip gydytis nuo peršalimo ligų?

  • Pirmą dieną patariama tiesiog gerti daug skysčių ir ilsėtis. Jeigu ligos simptomai vis labiau erzina, keliaukite pas gydytoją ar į vaistinę, kur vaistininkas jums parinks tinkamiausias priemones. Ypač svarbus profesionalus jo patarimas, jeigu vartojate ir kitus vaistus, sergate lėtine liga.
  • Galite paprašyti analgetikų, kurie numalšins skausmą ir mažins temperatūrą. Priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip pastilės ar purškiami vaistai, mažins gerklės skausmą ir palengvins rijimą. Lengviau kvėpuoti padės nosies purškalas, o komplikacijų išvengti padės ir ligos eigą sutrumpins imunitetą stiprinančios priemonės.
  • Įpusėjęs ruduo ir artėjanti žiema – pats palankiausias laikas virusams plisti ir daugintis. Norėdami jų išvengti vartokite vitaminus, gerkite daug skysčių, tinkamairenkitės, nepamirškite fizinio aktyvumo ir pilnavertės mitybos. Jeigu vis dėlto peršalsite, pasikonsultuokite su vaistininku arba gydytoju, bet jokiu būdu nesigydykite patys – taupykite ir sveikatą, ir pinigus.