Pradedame ruošti organizmą rudeniui: juodai pasidabinusios uogos ir jų nauda sveikatai

Sveikatos klubas Naudingi straipsniai Pradedame ruošti organizmą rudeniui: juodai pasidabinusios uogos ir jų nauda sveikatai

Rugpjūtis – puikus metas pradėti ruoštis rudens bei žiemos sezonui ir stiprinti savo organizmą papildomomis dozėmis vitaminų. Permainingos vasaros metu sunokusios uogos leis šaltųjų metų sezonų laukti ramiau, o žiemai paruoštos uogienės leis prisiminti vasariškos saulės spindulius. Mažų kainų vaistinių tinklas Camelia atkreipia dėmesį, kokių sodo gėrybių ir kodėl nevertėtų pamiršti.

Vasaros mėnesiai kviečia gyventojus pasiruošti žiemos sezonui, kai šviežios uogos ar daržovės tampa retesniu kiekvieno stalo lankytoju. Po sultingų braškių ar geležimi aprūpinančių žemuogių sezono vasaros pabaigoje turtiname organizmą kitų gamtos gėrybių maistingosiomis medžiagomis.

„Camelia“ dalijasi naudingiausių jūsų sveikatai uogų sąrašu, kuriuo galite pasirūpinti artėjant vasaros pabaigai.

Juodieji serbentai

Serbentų naudą sveikatai žino daugelis, tačiau neverta pamiršti, kad naudos organizmui gali atnešti ne tik šių krūmų uogos, bet ir lapai, naudojami arbatai.

Viena vertingiausių uogų – juodieji serbentai, galintys aprūpinti reikiama vitamino C ir P doze. Skaičiuojama, kad šių vitaminų reikiamą dienos normą gauti galima suvalgius vos po 50 g serbentų uogų. Uogose esantys pektinai skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina miegą, mažina kraujospūdį. Juodieji serbentai taip pat rekomenduojami norint pašalinti iš organizmo sunkiųjų metalų druskas, cholesterolį. Uogose taip pat aptinkama karotino bei įvairių mineralinių medžiagų, papildančių hemoglobino ir geležies kiekį kraujyje.

Vis dėlto reikėtų turėti omenyje, kad juodieji serbentai turi kraują tirštinančių savybių, didina kraujo krešumą, todėl vyresnio amžiaus žmonėms siūloma šių uogų valgyti saikingai. Taip pat su šiomis uogomis reikėtų būti atsargesniems gyventojams, jaučiantiems padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą.

Gervuogės

Šios raudonskruosčių aviečių „pusseserės“ gali pasigirti turinčios gausiai angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų. Juodose ar tamsiai mėlynose uogose taip pat gausu A ir B grupės vitaminų. Kaip ir juodieji serbentai, gervuogės išskiriamos, kaip turinčios daug vitamino C. Be jau išvardytų medžiagų šiose uogose yra kalio, vario, mangano.

Gervuoges valgyti patariama diabetu sergantiems žmonėms ir tiems, kurie nori numesti svorio. Uogas galima valgyti ne tik šviežias, bet ir džiovinti. Pernokusios uogos tinka laisvinti viduriams, neprinokusios – turi atvirkštinį poveikį.

Aronijos

Mokslininkai yra nustatę, kad kuo tamsesnė uoga, tuo daugiau joje naudingųjų medžiagų – antioksidantų. Dar vienos iš juodųjų uogų, atnešančių naudos sveikatai – aronijos.
Aronijų krūmai naudingi ne tik uogomis, bet ir lapais, kuriuos patartina rinkti iškart po žydėjimo. Uogos renkamos tik visiškai prinokusios – rudenį. Džiovintas uogas ir lapus galima laikyti iki 2 metų. Vis dėlto uogas galima ilgai išlaikyti ir šviežias. Tam reikalinga tamsi ir vėsi (ne aukštesnė nei 1 laipsnis šilumos) aplinka. Taip uogos gali išsilaikyti iki pusmečio.

Aronijose gausu vitaminų C, P, B1, B2, B6, E, K, kartu jose yra geležies, vario, boro, mangano, molibdeno, fluoro. Šios uogos padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja kraujo spaudimą, gerina kraujagyslių elastingumą ir stangrumą. Taip pat šios juodosios uogos stiprina imuninę sistemą.

Ypač naudingos – aronijų sultys. Jų rekomenduojama suvartoti po 2 šaukštus per dieną. Nereikėtų pamiršti, kad šios uogos gali pagerinti virškinimą, tačiau kartu didina rūgštingumą.

Šilkmedžio uogos

Priklausomai nuo rūšies, šilkmedžiai gali dovanoti baltas, raudonas arba juodas uogas.

Juodosiose šilkmedžių uogose gausu B grupės vitaminų, vitamino K, angliavandenių (gliukozės, fruktozės), askorbo rūgšties. Tarp naudingųjų savybių taip pat įvardijami taninai ir pektinas, kalis, kalcis.

Valgant šias uogas vertėtų atkreipti dėmesį, kad jų poveikis organizmui gali skirtis nuo uogų prinokimo lygio. Pavyzdžiui, neprinokusios uogos gali padėti sustabdyti viduriavimą, tačiau jei uogos prinokę ar net pernokę, jos gali padėti palengvinti vidurių užkietėjimą.

Vis dėlto per daug smalyžiauti šilkmedžio uogomis dėl didelio cukraus kiekio nerekomenduojama žmonėms, turintiems cukrinį diabetą.

Šeivamedžio uogos

Šeivamedžio uogos subręsta derliaus nuėmimui rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Rekomenduojama vaisius pirmiausiai apvytinti ir tuomet džiovinti 60-65 laipsnių temperatūroje.

Kaip ir kitos anksčiau minėtos juodos uogos, šios yra taip pat geras vitamino C šaltinis. Be to, šeivamedžio vaisiuose randama ir kartino. Šiose uogose randama medžiagų, turinčių antivirusinių, uždegimą mažinančių, savybių.

Iš šeivamedžio uogų gaminami sirupai, naudojami gelbėtis nuo vidurių užkietėjimo, sąnarių skausmų, kosulio, peršalimo.