Vaistažolių arbatos – primirštas, bet efektyvus būdas kovoti su liga

Sveikatos klubas Naudingi straipsniai Vaistažolių arbatos – primirštas, bet efektyvus būdas kovoti su liga

Nemažai augalų pasižymi gydomosiomis savybėmis, kurios gali tapti puikiu įrankiu kovoje su ligos sukėlėjais. Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ specialistė Irena Garuckienė sako, kad Lietuvoje randama vaistažolių, tinkamų peršalimui, lėtiniams uždegimams ir skausmams malšinti bei gydyti. Tai patogus ir nebrangus būdas kovoti su ligos sukėlėjais. Taigi vaistininkė pataria, kaip pasirinkti vaistinių augalų arbatas, kaip jas tinkamai paruošti bei vartoti.

Skirtingos žolelės – skirtingiems simptomams malšinti

„Camelia“ vaistininkė sako, kad natūraliu būdu gydytis norintys pacientai dažniausiai teiraujasi vaistažolių, kurios padėtų numalšinti peršalimo, kosulio simptomus, virškinimo, žarnyno veiklą reguliuojančių, miegui gerinti ir imunitetui stiprinti skirtų arbatų. I. Garuckienė visiems, į vaistinę užsukusiems žmonėms, pataria tą patį – ligų simptomus gali palengvinti žolelės, tik reikia tiksliai žinoti, kokiam žmogui kokių vaistažolių ir kokio jų kiekio reikia, nes tos pačios žolelės žmones gali veikti skirtingai.

„Avietės skatina prakaitavimą, jos tinka norint numušti temperatūrą, šios vaistažolės taip pat yra puikus vitamino C šaltinis, tačiau jų nepatartina gerti sergantiems sąnarių ligomis ir inkstų uždegimu. Erškėtrožių uogose gausu askorbo rūgšties. Jos stiprina organizmo atsparumą infekcijoms. Visgi jų negalima vartoti tiems, kurių organizme formuojasi trombai. Ramunėlių ir šalavijų nuovirai tinka gerklės skalavimui, bet jų nepatartina vartoti nėščiosioms.  Beržų pumpurai naikina mikrobus, gerina apetitą, bet jie taip pat netinkami nėščiosioms. Rausvažiedės ežiuolės aktyvina ir stiprina ląstelių imunitetą, skatina leukocitozę, specifiškai veikia gripo požymius“, – sako „Camelia“ vaistininkė I. Garuckienė.

Vaistažolių arbatos stiprina imunitetą

Vaistažolių arbatos gali būti ne tik puikus įrankis kovoje su ligos sukėlėjais, tačiau ir sveikatos šaltinis. Vienas iš veiksmingiausių būdų pavasarį pasitikti žvaliam ir sustiprėjusiu imunitetu – gerti ežiuolės arbatas.

„Ežiuolė veikia kaip natūralus antibiotikas, skatina žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais. Vartojant ežiuolę, kraujyje padaugėja imunitetą aktyvinančių medžiagų, stiprinamos organizmo apsauginės funkcijos. Ežiuolė padeda iš organizmo pašalinti toksinus, aktyvina medžiagų apykaitą, stiprina organizmo gynybą, turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių, imuninių ląstelių aktyvumą skatinančių savybių. Vartojant ežiuolių ekstraktą, tikimybė susirgti peršalimo ligomis sumažėja“, – sako I. Garuckienė.

Tačiau vaistininkė viską pataria vartoti su saiku ir įspėja, kada stimuliuoti nusilpusį imunitetą reikėtų atsargiai, nes per trumpą laiką suvartotas didelis tokių medžiagų kiekis gali išsekinti natūralius organizmo išteklius, ir organizmas taps priklausomas nuo išorinių preparatų. Imuninei sistemai stiprinti reikia vartoti maždaug 200 ml ežiuolių arbatos per dieną.

Vaistažoles reikia vartoti atsakingai

Prieš pradedant naudoti konkretų gydomąjį augalą, būtina išsiaiškinti visą įmanomą jo poveikį organizmui. I. Garuckienė pataria visuomet pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, iš pradžių sužinoti savo diagnozę, išsiaiškinti, ar nepasireiškusi alergija žolelėms, ir tik tuomet pradėti jas vartoti.

„Vaistažolėmis negalima gydytis, jeigu liga įsisenėjusi, jeigu, ilgą laiką vartojant vaistažoles, nepasiekiamas norimas efektas ar esant rimties susirgimams, pavyzdžiui, širdies ar onkologinėms ligoms, kurias turi gydyti specialistas. Nusprendę nemalonius simptomus pašalinti vaistažolių pagalba, visų pirma pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku, išsiaiškinkite diagnozę, gydymui naudokite tik tuos preparatus, kuriuos rekomendavo specialistai ir jus tikrinę gydytojai“, – sako „Camelia“ specialistė.

Pasak jos, žolelėmis besigydantys pacientai dažnai daro kelias tas pačias klaidas – neišsiaiškina, ar yra joms alergiški, nesulaukę greito poveikio, didina vaistažolių dozes, o tuomet prasideda žarnyno sutrikimai, alergijos, hormoninės veiklos, nervinio pobūdžio nesklandumai. 

Žolelių paruošimas – svarbu

 „Camelia“ vaistininkė pažymi, kad svarbu ne tik, kokios žolelės vartojamos, bet ir kokiu būdu jos paruošiamos. Prieš pradedant ruošti arbatą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokias arbatžoles naudosite – smulkintas ar ne. Aktualu ir tai, ar gėrimas ruošiamas iš augalų žiedų, lapų, šaknų, vaisių, uogų ar sėklų.

„Susmulkintas vaistažoles reikia užplikyti neverdančiu vandeniu. Prieš pilant ant žolelių, reikia palaukti  3–4 min. Užpylus vandenį, reikia palaukti dar dešimt minučių ir tuomet gerti paruoštą arbatą. Nesmulkintas arbatžoles rekomenduojama užplikyti verdančiu vandeniu. Jeigu ketinate pasidaryti arbatą iš augalų šaknelių ar žievelių, jas teks virti apie 20 min. Vaistažolių arbatos negalima vartoti kartu su maistu, jas patariama gerti 15-20 minučių prieš valgį. Antrą žolelių arbatą patartina pasiruošti po pirmosios padarius 15 minučių pertrauką“, – pasakoja I. Garuckienė.

Vaistininkė pabrėžia, kad, pasirinkus tinkamas vaistažoles ir tinkamai jas vartojant, galima įveikti ligos sukėlėjus, užkirsti kelią ligos paūmėjimui ir taip išvengti išlaidų vaistiniams preparatams.