Dažniausi klausimai kardiologui

Sveikatos klubas Ligos ir sindromai Dažniausi klausimai kardiologui

Anot gydytojų, kas antra mirties priežastis Lietuvoje – širdies ligos. Pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių jau ne vienerius metus pirmaujame tarp kitų Europos šalių. Statistika bauginanti, tačiau ji tokia dėl to, kad pas mus pernelyg daug žmonių vargina per aukštas kraujospūdis, per didelis cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje. Deja, ne visi apie tai žino.

 "Sureguliavus kraujospūdį, tinkamai maitinantis, reguliariai judant, atsisakius žalingų įpročių, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja kelis kartus", - teigia tinklo „Camelia" vaistinėse rugsėjo mėnesį nemokamai visus norinčiuosius konsultuojantys gydytojai kardiologai. Anot medikų, kartais norint išvengti širdies ligų, nereikia nei brangios aparatūros, nei naujausių gydymo metodų. Svarbiausia - pakeisti požiūrį, rūpintis savimi ir nepamiršti profilaktikos. Ko „Camelia" vaistinėse konsultuojančių kardiologų klausiama dažniausiai. Į klausimus atsako gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis.

 Ar tiesa, kad nuolatinis fizinis krūvis treniruoja širdį ir gali apsaugoti nuo širdies ligų?

 Reguliarus fizinis aktyvumas būtinas, norint gerai jaustis ir palaikyti fizinę formą. Tie žmonės, kurie nuolat sportuoja, iš tiesų rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau sportuojant labai svarbu laikytis saiko. Pernelyg didelis fizinis krūvis širdį gali nualinti, išprovokuoti kitokių sveikatos sutrikimų ir ligų.

 Ar turint aukštą kraujospūdį galima gerti kavą?

 Piktnaudžiauti kava tikrai nereikėtų, tačiau vienas puodelis kavos per dieną kraujo spaudimo neturėtų labai padidinti. Kava kiekvieną žmogų veikia skirtingai, tad geriausia stebėti savijautą - pasimatuoti kraujo spaudimą prieš geriant kavą, išgėrus, po to maždaug po pusvalandžio dar kartą. Jei kraujo spaudimas pakils daugiau kaip 15-20mmHg, kavos stiprumą ir kiekį patartina mažinti arba iš viso jos atsisakyti. Beje, kraujo spaudimą gali padidinti ne tik kava, bet ir stipri arbata.

 Ar nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali apsaugoti kokie nors maisto papildai?

 Jei žmogus valgo visavertį maistą, kuriame gausu polinesočiųjų rūgščių, vitaminų ir mineralų, kitų reikalingų medžiagų, organizmui, tuo pačiu ir širdžiai, trūkti neturėtų nieko. Tačiau akivaizdu, kad pastaruoju metu daugumos mūsų dienos racionas tampa vis labiau išderintas: dėl darbų ir įvairiausių rūpesčių valgome ne tik nereguliariai, bet ir pernelyg apdorotą, išgrynintą, koncentruotą maistą, kuriame gausu konservantų, saldiklių, dažiklių, kitokių nenatūralių priedų. Dažnas valgome per daug ir per riebiai, o grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių suvartojame per mažai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nevisavertė mityba yra vienas svarbiausių ir daugiausiai lemiančių rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.  Riebalų perteklius ir sudėtinių angliavandenių stygius sąlygoja kraujagyslių kalkėjimo procesus.  Kalbant apie maisto papildus ir vitaminus, skirtus širdžiai stiprinti, būtina atminti, kad maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Visada buvo ir bus kontraversiškų nuomonių, reikia vartoti maisto papildus ar ne. Svarbiausia tinkamai pasirinkti, įsiklausyti į organizmo poreikius, nes lietuvių mityba, kaip rodo įvairūs visuomenės sveikatos tyrimai, tikrai nėra visavertė. Norint maisto papildą pasirinkti teisingai, svarbu atminti kelis svarbius dalykus: preparatas turėtų būti perkamas vaistinėje, o ne iš asmenų, platinančių papildus ar juo labiau - turguje. Sudėtyje esančių medžiagų kiekis neturėtų viršyti paros normos. Ką konkrečiai, kiek laiko ir kodėl derėtų vartoti, nuspręsti reikėtų tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

 Kam ir kodėl pavojingas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje?  Kaip jį sumažinti?

 Kad organizmas normaliai funkcionuotų, cholesterolis yra būtinas. Jis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis, dalyvauja hormonų sintezėje. Tačiau labai svarbu, koks kraujyje yra gerojo ir blogojo cholesterolio kiekis. Jei blogojo cholesterolio kraujyje yra itin daug, žmogus rizikuoja susirgti ateroskleroze, krūtinės angina, miokardo infarktu, insultu. Perteklinis blogasis cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, tokiu būdu susiformuoja riebalų sankaupos. Dėl to sumažėja kraujagyslių elastingumas, jos susiaurėja, ilgainiui sutrinka kraujotaka. Nesiimant jokių priemonių, arterijos apskritai gali užsikimšti.

 Gydytojui diagnozavus padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, prieš paskiriant gydymą, būtina atlikti išsamius tyrimus, nustatyti lydinčias ligas. Visiems pacientams be išimties iš pradžių paskiriamos nemedikamentinės priemonės: lipidų kiekį kraujyje mažinanti dieta, padidinamas fizinis aktyvumas, taip pat labai svarbu sumažinti svorį, atsisakyti žalingų įpročių. Jei tai nepadeda, paskiriami vaistai, tačiau juos vartojant būtina atminti viena - jei nėra koreguojamas gyvenimo būdas, vaistų poveikis nebus toks efektyvus ar ilgalaikis, kokio tikimasi. Jei blogojo cholesterolio kiekis kraujyje yra per didelis, būtina mažinti riebių produktų, gyvulinės kilmės riebalų suvartojimą. Cholesterolį mažina produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, taip pat probiotikų preparatai, žuvis, kurioje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, augaliniai aliejai, vitaminas C, žalioji arbata, artišokai, česnakai, vaistinė ožragė.

 Kas tai yra širdies ritmo sutrikimai? Ar jie pavojingi?

 Širdies ritmo sutrikimai dar kitaip vadinami širdies aritmija. Tai būsena, kai keičiasi širdies susitraukimų skaičius ir pobūdis. Pagal trukmę širdies ritmo sutrikimas gali būti priepuolinis arba nuolatinis. Širdies aritmijos metu sutrinka širdies veikla, dėl to ilgainiui nebeužtikrinamas visavertis organų aprūpinimas krauju, o tuo pačiu - deguonimi ir maisto medžiagomis. Rezultatas - jaučiamas silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys. Ritmo sutrikimui užsitęsus, gali vystytis širdies nepakankamumas. Kai kurių trumpalaikių širdies ritmo sutrikimų žmogus gali ir nepajausti. Jei sutrikimai tampa labai dažni, žmogus gali pradėti skųstis širdies „plazdėjimu".

 Kokie yra pagrindiniai miokardo infarkto požymiai ir kaip sau padėti?

 Pagrindiniais infarkto požymiais reikėtų laikyti spaudimą, diskomfortą, veržimą arba skausmą už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Skausmas gali plisti į kaklą, kairę ranką, apatinį žandikaulį, pečius, nugarą, duobutės sritį. Jo trukmė - nuo 20 minučių iki kelių valandų. Tuo pat metu gali varginti dusulys, pykinimas, vėmimas, šaltas prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, mirties jausmas, įmanomas nualpimas. Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kviesti greitąją pagalbą. Iki jai atvykstant, reikėtų išgerti tabletę aspirino, sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė išvengti ligos pasekmių.

 Įvairūs tyrimai rodo, jog pastaruoju metu vis daugiau žmonių savo sveikatą linkę tikrintis profilaktiškai, nenori, kad juos užkluptų liga. Žinoma, profilaktiniam pasitikrinimui reikia skirti laiko, užsirašyti pas gydytoją, kartais prie jo kabineto net palaukti ir ne tokioje jau trumpoje eilėje. Tačiau šiandien pasikonsultuoti, aptarti rūpimus klausimus, atlikti kai kuriuos profilaktinius tyrimus: pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolio ar gliukozės kiekį kraujyje, pasitikrinti regėjimo aštrumą, nusistatyti odos tipą ir panašiai, jau galima ne tik poliklinikoje, bet ir vaistinėje. Vieni pirmųjų. pradėję teikti tokio pobūdžio papildomas paslaugas savo klientams, buvo vaistinių tinklas „Camelia". Pirkėjus ši, vaistinių teikiama, papildoma paslauga itin vilioja. Daugelis profilaktiškai pasitikrinę vieno ar kito organo sveikatos būklę, džiaugiasi tokiu būdu sutaupę laiko, kurio būtų tikrai reikėję daugiau einant į polikliniką. Kai kuriems tokio pobūdžio konsultacijos padeda užbėgti rimtai ligai už akių - gydytojas, įvertinęs žmogaus nusiskundimus, pataria, kokius tyrimus jam reikėtų atlikti papildomai, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Treti lieka patenkinti sulaukę dar vieno gydytojo nuomonės.

Nuotrauka paimta iš carsontahoe.wordpress.com